Kai susiduriame su žodžiu „Evangelija", mes automatiškai galvojame apie tą evangeliją, kuri yra skelbiama Jėzaus jo žemiškoje tarnystėje, skirtoje Izraelio tautai. Bet ar iš tiesų Biblijoje tėra tik viena evangelija ir ar ji buvo pradėta skelbti Mato-Jono knygose?

Pirmiausia prisiminkime, kad žodis „evangelija” reiškia „gera žinia”, siųsta žmogui iš Dievo. Per visą Biblijos istoriją Dievas skelbė žmogui įvairias geras žinias. Paiškokime pavyzdžių.

Gal. 3:8 rašoma: „Ir raštas, numatydamas iš anksto, kad Dievas išteisins stabmeldžius pagonis per tikėjimą, prieš tai paskelbė Abraomui evangeliją, sakydamas: 'Tavyje bus palaimintos visos tautos'.”
Kai Dievas apleido pagonių tautas, kadangi jie neklausė Dievo žodžio ir pradėjo statyti Babelės bokštą, tuomet Jis pasišaukė iš pagonių vieną žmogų vardu Abraomas ir jam paskelbė evangeliją, gerą žinią, duodamas jam pažadą.
Matome, kad jau Pr. 12 skyriuje Dievas skelbė evangeliją.

Hbr. 3:15-19 rašoma: „...jeigu jūs išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių, kaip per kurstymą. Nes kai kurie išgirdę kurstė; tačiau ne visi, kurie išėjo iš Egipto per Mozę. Bet ant kurių jis supyko per keturiasdešimt metų? Argi ne ant tų, kurie nusidėjo, kurių lavonai krito dykumoje? Ir kuriems Jis prisiekė, kad jie neįeis į Jo poilsį, jei ne tiems, kurie netikėjo?”

Išvesta iš Egipto vergovės, Izraelio tauta per 40 metų girdėjo Dievo žodį, kurį skelbė Mozė, bet jie užkietino savo širdis, netikėjo Dievo skelbiamu žodžiu. Todėl jie neįėjo į jiems pažadėtą žemę, į sabato poilsį dėl netikėjimo. Hebrajų laiško autorius rašo Naujojo testamento žydams apie jų protėvių liūdną patirtį ir perspėja juos 4-ame skyriuje tokiais žodžiais: „Todėl mes bijokime, kad kartais, kuris iš jūsų neatrodytų atsilikęs nuo mums palikto pažado įeiti į poilsį. Nes mums buvo paskelbta evangelija, taip kaip ir jiems; bet paskelbtas žodis jiems nedavė naudos, nebuvo sujungtas su tikėjimu... Nes mes, kurie įtikėjome, įeiname į poilsį..."
Iš Hbr. 4:1-3 žodžių „mums buvo paskelbta evangelija, taip kaip ir jiems” matyti, kad Naujojo testamento žydams buvo paskelbta evangelija lygiai taip pat, kaip ir Senojo testamento žydams, tik anie neįėjo į sabato poilsį dėl to, kad netikėjo Mozės skelbiama Dievo evangelija.
Tai – dar vienas puikus pavyzdys, jog Senajame testamente lygiai kaip ir Naujame buvo skelbiama evangelija – gera žinia iš Dievo.

Dar vienas pavyzdys: Rom. 10:15-17 rašoma: „Ir kaip jie skelbs, jei nebus pasiųsti? Kaip yra parašyta: 'Kokios yra dailios kojos tų, kurie skelbia taikos evangeliją ir neša džiugias žinias gerų dalykų! Bet jie ne visi pakluso evangelijai, nes Izaijas sako: 'Viešpatie, kas patikėjo mūsų pranešimu?”
iš Izaijo žodžių puikiai matyti, kad Senajame Testamente gyvenantiems žydams buvo skelbiama evangelija, džiugi žinia iš Dievo, bet ne visi pakluso Dievo skelbiamam žodžiui.

Mums gerai žinomas kitas pavyzdys, kai Jonas krikštytojas skelbė Izraelio tautai Mt.3:2: „Jūs apsigalvokite, nes dangaus karalystė jau čia pat.” Po to atėjęs Jėzus ir jo pasiųsti mokiniai skelbė lygiai tą patį. Žinia, kurią jie skelbė buvo vadinama karalystės evangelija, kaip rašoma Mt. 4:23, ir šią karalystės evangeliją Jėzus skelbė vien tik Izraelio tautai, pas kurią jis buvo atėjęs – Mt. 15:24. Taip pat ir 12 apaštalų siuntė skelbti šią evangeliją žydams – Mt. 10:5-6.

Iš peržiūrėtų eilučių matyti, kad tiek Senajame, tiek Naujame testamente buvo skelbiama evangelija. Kitas ne mažiau svarbus dalykas – pastebėti, kad šiose pacituotose Senojo ir Naujo testamento eilutėse evangelija skelbiama žydams. Dievas Izraelio tautai pažadėjo karalystę, žemę – Pr. 13:15-17, 15:18, 26:4; 28:13-14; Mt. 5:5, 19:28; Iš. 19:5-6; 1Pt. 2:9; Apr. 5:10. Būtent tais Dievo pažadais buvo paremta karalystės evangelija Izraelio tautai. Jėzus Kristus ateis antrą kartą į žemę ir atkurs karalystę, pažadėtą Izraeliui.

Pažiūrėkime, kas įvyksta po to. Apd. 9-ame skyriuje Jėzus Kristus apsireiškė iš dangaus šlovės ir išgelbėjo piktžodžiautoją Saulių, pašaukęs jį būti pagonių apaštalu Pauliumi, ir suteikęs jam žinią, skirtą skelbti pagonims. Rom.11:11-13 Paulius rašo: „Tad aš sakau, ar jie (Izraelis) suklupo, kad jie pargriūtų? Apsaugok Dieve: bet tik per jų (Izraelio) griuvimą, išgelbėjimas atėjo Pagonims, kad sukeltų jiems (Izraeliui) pavydą... nes aš kalbu jums, Pagonims, kadangi aš esu Pagonių apaštalas, aš aukštinu savo tarnystę.”
Apaštalų darbų 7-ame skyriuje įvyko Izraelio tautos griuvimas ir todėl išgelbėjimas atėjo mums – pagonims. Dievas atsiuntė gerą žinią jau ne Izraelio tautai, kaip tai buvo daroma Senajame testamente bei Mato-Jono knygose, bet mums.

Kristus, išgelbėjęs Paulių, jam atskleidė niekados anksčiau neskelbtą informaciją, kurią Paulius vadina „paslaptimi”. Apie ją Paulius rašo savo laiškuose. Ef. 3:1-5 ir Kol. 1:26 Paulius rašo: „Dėl šios priežasties aš, Paulius, Jėzaus Kristaus kalinys dėl jūsų, Pagonių, jeigu jūs esate girdėję apie Dievo malonės paskirstymą, kuris man yra duotas dėl jūsų, kaip kad apreiškimu Jis man atskleidė paslaptį, [...] kuri kitais amžiais nebuvo atskleista žmonių sūnums”... „Būtent tą paslaptį, kuri buvo paslėpta nuo amžių ir kartų, bet dabar yra atskleista jo šventiesiems.”
Šios „paslapties” niekas neskelbė nei Senajame testamente, nei Mato-Jono knygose, ir Kristus ją atskleidė Pauliui tik Apd. 9-ame skyriuje. Tai įrodo, jog prieš Apd. 9 skyrių niekur Biblijoje apie šią„paslaptį” nebuvo rašoma.

Paulius rašo informaciją, kuri anksčiau nebuvo skelbiama, ir Rom. 16:25 dar vadina ją „mano evangelija”. Tai – evangelija, kuri buvo patikėta vieninteliam Pauliui. Paulius yra pagonių apaštalas su išskirtine evangelija, kuri priklauso tik jo apaštalystei. Jos neskelbė 12 apaštalų. Gal. 2:7 Paulius rašo, kad jis skelbė „neapipjaustymo evangeliją", o Petras skelbė „apipjaustymo evangelją”: „Bet priešingai, kai jie pamatė, kad man buvo patikėta neapipjaustymo evangelija, kaip Petrui buvo patikėta apipjaustymo evangelija." Gal. 2:9 Paulius rašo, kad jis skelbė jam patikėtą neapipjaustymo evangeliją pagonims, o Petras, Jokūbas bei Jonas skelbė apipjaustymo (Izraelio) evangeliją apipjaustytiems. Todėl Petro, Jokūbo, Jono surašyti laiškai skelbia apipjaustymo evangeliją Izraelio tautai, kaip rašo Jokūbas savo laiške: „Dvylikai plačiai pasklidusių genčių.” (Jok. 1:1)

Eilutės aiškiai byloja, kad Paulius skelbė kitą evangeliją, ne tą, kurią skelbė 12 Izraelio apaštalų. Apd. 20:24 Paulius savo skelbiamą evangelją dar vadina „malonės evangelja”.
Pažvelkime į dar vieną evangeliją. Apr. 14:6: „Ir aš mačiau kitą angelą, skrendantį dangaus viduriu, turintį amžinąją evangeliją...”
Štai dar viena evangelija, kurią skelbia ne žmogus, bet angelas, ir kuri vadinasi „amžinoji evangelija”.
Matyti, kad Biblijoje yra toli gražu ne viena ir ne dvi evangelijos. Ir jos visos turi savo paskirtį bei tikslą, kurias Dievas skelbė skirtingais istorijos laikotarpiais.

Tai nėra vien statistika. Tai – labai svarbūs dalykai, nes mes gyvename tam tikrame istoriniame laikotarpyje, kuriame turi būti skelbiama būtent šio istorinio laikotarpio evangelija. Dievas mums atsiuntė apaštalą Paulių su nauja evangelija skirta mums – pagonims. Mes neturime teisės atsiversti Bibliją ir skelbti tai, kas mums rodosi patrauklu ir priimtina, bei pritaikyti savo kasdienybei tai, kas mums patinka. Dievas mums šiandien yra paskyręs tam tikrą žinią, kuria turi remtis mūsų tikėjimas. Tikėjimas paprasčiausiai reiškia, kad turim tikėti tuo, ką Dievas mums sako Savo žodyje: „tikėjimas ateina per klausymą, o klausymas per Dievo žodį” (Rom. 10:17).
Mums būtina žinoti, ką Dievas mums sako šiandien, kad mes žinotume, kokia yra Dievo valia mums apreikšta Žodyje, kad mes galėtume dvasiškai tobulėti, kad žinotume, ką mes turime daryti, kokia mūsų krikščioniška tarnystė. Ir mums nereikia ieškoti Dievo valios kažkur tai neapčiuopiamoje suvokimo erdvėje, ar mūsų jausmuose. Dievas Savo valią yra atskleidęs Biblijoje, todėl tik ten galime rasti, kokia ta Dievo valia mums.
Ef.1:9 rašoma, kad mums Dievas atskleidė Savo valios paslaptis. Tik įsigilinkime į tai, ką tie žodžiai sako. Tai reiškia, kad nieko nėra Dievo mintyse, ko Dievas nebūtų atskleidęs – Jis viską išklojo mums ant popieriaus, nieko nenuslėpė. Mus Dievas išgelbėjo pagal Savo tikslą, Jis turi planą, pas Jį viskas yra suplanuota, kaip pas architektą, kuris stato namą, pagal tikslų brėžinį, kad viskas gautųsi taip, kaip Jis buvo suplanavęs savo brėžinyje. Ir tą savo brėžinį Dievas išdėstė Biblijoje, kad mes tai sužinotume ir būtume Jo tikslaus plano dalimi.

Jūs nepastatysite daugiaaukščio namo, turėdami tilto brėžinį. Taip yra ir su atskiromis Dievo evangelijomis, kurios yra skirtos pastatyti tam tikrą pastatą, ir kiekviena iš jų turi savąjį brėžinį. Tad ir mes, kaip Kristaus kūno bažnyčia turime statyti pagal mums skirtą brėžinį, kurį mums Dievas atskleidė apaštalo Pauliaus laiškuose.

• Kiti straipsniai >